Mūsų bendrijos istoriją kūrė iškilūs, darbštūs žmonės, savo žiniomis, entuziazmu, darbščiomis rankomis bei išradingumu pavertę sodo teritoriją miela žalia miesto oaze, pavasarį ir vasarą žydinčia obelų žiedais, kvepiančia gėlėmis. Pirmieji sodininkai perdavė savo sklypus įpėdiniams, vaikaičiams, kituose sklypuose kuriasi jaunos šeimos su vaikučiais. Keičiasi sodo bendrijos veidas, poreikiai, bet kiekvienas čia gyvenantis ar naujas sodininkas turėtų žinoti ir gerbti savo aplinką ir žmones, kurie buvo prie bendrijos ištakų.
Buivydiškių gyvenvietės istorija
Gyvenvietės pavadinimas yra asmenvardinės kilmės: Buivydas + priesaga – iškės. Pirmosios rašytinės užuominos apie Buivydiškes pasirodė dar XIII-XIV a., o 1593 m. minimas Buivydiškių dvaras, vienas iš seniausių Vilniaus dvarų. Nuo XVI iki XVIII amžiaus pabaigos Buivydiškių dvaras priklausė Radvilų giminei. 1681 metais Buivydiškių dvaras išnuomotas jėzuitų vienuoliams. XIX amžiaus pradžioje dvaras atiteko civiliniam patarėjui, bajorų maršalui Antanui Lapai. 1865 metais už skolas parduotas tikrajam civiliniam patarėjui Vosyliui von Tyzenhauzui. Tuo metu dvaro pastatai rekonstruoti, pastatyti nauji ūkiniai pastatai.. Apie 1901 metus Buivydiškės atiteko generolui kelių inžinieriui Dmitrijui Buturlinui, kurio žmona Marija Bohanavičiūtė–Dvožecka ir duktė Liudmila O‘Brien de Lassy Buivydiškių dvarą valdė iki 1940 metų. Sodybą sudaro rūmai, dvi oficinos, du namai, ledainė, parkas. Dvaro parkas yra senovinio geometrinio plano ir apsuptas žiedine tvenkinių sistema ir terasiniais šlaitais. Deja, nuo XX amžiaus parkas ir dvaras sunyko. Šiuo metu Buivydiškių dvaro parke yra įsikūrusi Buivydiškių pagrindinė mokykla, o pats parkas su visa jo vandenų sistema yra supamas privačių sklypų savininkų. Išrūpinus atitinkamą finansavimą, ateityje būtų galima atkurti unikalų Buivydiškių dvaro parką.
Sodo kūrimas ir jo ištakos
1961 metais Buivydiškėse pastatyti pirmieji nauji pastatai, į kuriuos iš Vilniaus m. Latvių g. perkeliamas Žemės ūkio technikumas. Aplinkui plytėjo kalvoti dirbamos žemės plotai. Pradėjo vykti technikumo teritorijos ir gyvenvietės apželdinimo darbai, plečiama gyvenvietė, vykdomos statybos. 1961-1965 m. Buivydiškių žemės ūkio technikumo kūrimosi laikotarpis. 1965 m. šalia Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriaus Jeronimo Vaičiulio pastangomis pagal žymaus kraštovaizdžio landšafto architekto Antano Tauro projektą, pasitelkus dėstytojus bei moksleivius, įkurtas vienas naujausių Lietuvoje 12 ha parkas.
1962 metais šalia technikumo parko įkuriamas Lietuvos sodininkų draugijos Buivydiškių skyrius. Pirmieji sodininkai buvo Buivydiškių tarybinio ūkio - technikumo darbuotojai. Sodas buvo puoselėjamas: sodinami medžiai, vaiskrūmiai, gėlės, jame nebuvo leidžiama statyti sodo namelių, tik pavėsines. 1983 m. sodininkų bendrijai suteikiamas Avietyno pavadinimas.
1988 m. pradedamas projektuoti Sudervės (dabar Pilaitės) mikrorajonas ir kolektyvinį sodą „Avietynas“ planuojama iškelti į kitą vietą. Projekte buvo numatyta iki 2000 metų sodo masyvą perkelti prie Karveliškių kaimo, paliekant 1,5 ha žaliąją zoną pensininkams daržovėms auginti be teisės žemės parduoti ir paveldėti. Tam aktyviai pasipriešino kolektyvinio sodo nariai. Jie rašo raštus aukštesnėms instancijoms, spaudai ir atkovoja savo teises turėti kolektyvinius sodus senoje vietoje.
Bendrijai per gyvavimo laikotarpį vadovavo nemažai žmonių, kurie savo asmenybe, nesavanaudiškumu ir pasišventimu kitų labui sugebėdavo suburti sodininkus bendrų klausimų sprendimui, kurių niekad netrūkdavo. Kiek pavyko išsiaiškinti, pirmuoju sodo bendrijos valdybos pirmininku buvo Vištaras.
Sodams per gyvavimo laikotarpį yra vadovavę:
1972 m. Vištaras;
1973-1974 m. Steponas Janulis;
1974-1976 m. Antanas Grigaitis;
1976-1977 m. Jurgis Prievelis;
1977-1978 m. Bronius Zinkevičius;
1978-1979 m. Mindaugas Vinkevičius;
1979-1981 m. Antanas Masaitis;
1981-1983 m. Romas Chazbijavičius;
1983-1989 m. Liudas Kučys;
1989-2001 m. Vytautas Deščeras;
2001-2006 m. Marijonas Miškinis;
2006-2013 m. Regina Rimšaitė;
Nuo 2013 m. Giedrius Subačius.
Sodo dabartis
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, sodininkų bendrijai priklausanti žemė 1992 metais yra privatizuojama. Sodininkai ją išsiperka iš valstybės.
1993 metais sodininkų bendrijos susirinkimas nusprendžia perkvalifikuoti privatizuotą sodą į gyvenamųjų namų statybos kvartalą, motyvuodami tuo, kad aplinkui jau statomi namai ir sodas atsiduria miesto apsuptyje. Be to, užaugo sodo narių vaikai ir pradėjo trūkti gyvenamojo ploto. Vilniaus rajono valdyba sutiko perkvalifikuoti sodo paskirtį, jei bus praplatinti kvartaliniai keliai iki 12 m. pločio, numatytos zonos šaligatviams ir inžineriniams tinklams. Tokios galimybės sodininkų bendrijos nariai neturėjo.
1995 metais sodininkų bendrijos teritorija priskiriama Vilniaus miestui, nors bendrijos nariai tokiam sprendimui nepritarė.
Gyvenimas nestovi vietoje ir netrukus yra leidžiama kolektyvinių sodų teritorijose statyti gyvenamuosius namus. Ši tendencija neaplenkė ir „Avietyno“. 2000 metais pradedami statyti gyvenamieji namai ir sodo paskirtis bei jo veidas pamažu pradeda keistis: platinamos gatvės, tiesiami inžineriniai tinklai, mažėja sodininkystės plotai. Šiuo metu daugumoje sklypų jau pastatyti gyvenamieji namai, dalyje – sodininkaujama, kiti neprižiūrimi, keliantys problemų savo kaimynams.
Bendrijos valdyba kviečia visus vadovautis solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo, tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Tuomet visiems mums bus gera, patogu ir smagu darbuotis ir gyventi.
Buivydiškių gyvenvietės istorija
Gyvenvietės pavadinimas yra asmenvardinės kilmės: Buivydas + priesaga – iškės. Pirmosios rašytinės užuominos apie Buivydiškes pasirodė dar XIII-XIV a., o 1593 m. minimas Buivydiškių dvaras, vienas iš seniausių Vilniaus dvarų. Nuo XVI iki XVIII amžiaus pabaigos Buivydiškių dvaras priklausė Radvilų giminei. 1681 metais Buivydiškių dvaras išnuomotas jėzuitų vienuoliams. XIX amžiaus pradžioje dvaras atiteko civiliniam patarėjui, bajorų maršalui Antanui Lapai. 1865 metais už skolas parduotas tikrajam civiliniam patarėjui Vosyliui von Tyzenhauzui. Tuo metu dvaro pastatai rekonstruoti, pastatyti nauji ūkiniai pastatai.. Apie 1901 metus Buivydiškės atiteko generolui kelių inžinieriui Dmitrijui Buturlinui, kurio žmona Marija Bohanavičiūtė–Dvožecka ir duktė Liudmila O‘Brien de Lassy Buivydiškių dvarą valdė iki 1940 metų. Sodybą sudaro rūmai, dvi oficinos, du namai, ledainė, parkas. Dvaro parkas yra senovinio geometrinio plano ir apsuptas žiedine tvenkinių sistema ir terasiniais šlaitais. Deja, nuo XX amžiaus parkas ir dvaras sunyko. Šiuo metu Buivydiškių dvaro parke yra įsikūrusi Buivydiškių pagrindinė mokykla, o pats parkas su visa jo vandenų sistema yra supamas privačių sklypų savininkų. Išrūpinus atitinkamą finansavimą, ateityje būtų galima atkurti unikalų Buivydiškių dvaro parką.
Sodo kūrimas ir jo ištakos
1961 metais Buivydiškėse pastatyti pirmieji nauji pastatai, į kuriuos iš Vilniaus m. Latvių g. perkeliamas Žemės ūkio technikumas. Aplinkui plytėjo kalvoti dirbamos žemės plotai. Pradėjo vykti technikumo teritorijos ir gyvenvietės apželdinimo darbai, plečiama gyvenvietė, vykdomos statybos. 1961-1965 m. Buivydiškių žemės ūkio technikumo kūrimosi laikotarpis. 1965 m. šalia Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriaus Jeronimo Vaičiulio pastangomis pagal žymaus kraštovaizdžio landšafto architekto Antano Tauro projektą, pasitelkus dėstytojus bei moksleivius, įkurtas vienas naujausių Lietuvoje 12 ha parkas.
1962 metais šalia technikumo parko įkuriamas Lietuvos sodininkų draugijos Buivydiškių skyrius. Pirmieji sodininkai buvo Buivydiškių tarybinio ūkio - technikumo darbuotojai. Sodas buvo puoselėjamas: sodinami medžiai, vaiskrūmiai, gėlės, jame nebuvo leidžiama statyti sodo namelių, tik pavėsines. 1983 m. sodininkų bendrijai suteikiamas Avietyno pavadinimas.
1988 m. pradedamas projektuoti Sudervės (dabar Pilaitės) mikrorajonas ir kolektyvinį sodą „Avietynas“ planuojama iškelti į kitą vietą. Projekte buvo numatyta iki 2000 metų sodo masyvą perkelti prie Karveliškių kaimo, paliekant 1,5 ha žaliąją zoną pensininkams daržovėms auginti be teisės žemės parduoti ir paveldėti. Tam aktyviai pasipriešino kolektyvinio sodo nariai. Jie rašo raštus aukštesnėms instancijoms, spaudai ir atkovoja savo teises turėti kolektyvinius sodus senoje vietoje.
Bendrijai per gyvavimo laikotarpį vadovavo nemažai žmonių, kurie savo asmenybe, nesavanaudiškumu ir pasišventimu kitų labui sugebėdavo suburti sodininkus bendrų klausimų sprendimui, kurių niekad netrūkdavo. Kiek pavyko išsiaiškinti, pirmuoju sodo bendrijos valdybos pirmininku buvo Vištaras.
Sodams per gyvavimo laikotarpį yra vadovavę:
1972 m. Vištaras;
1973-1974 m. Steponas Janulis;
1974-1976 m. Antanas Grigaitis;
1976-1977 m. Jurgis Prievelis;
1977-1978 m. Bronius Zinkevičius;
1978-1979 m. Mindaugas Vinkevičius;
1979-1981 m. Antanas Masaitis;
1981-1983 m. Romas Chazbijavičius;
1983-1989 m. Liudas Kučys;
1989-2001 m. Vytautas Deščeras;
2001-2006 m. Marijonas Miškinis;
2006-2013 m. Regina Rimšaitė;
Nuo 2013 m. Giedrius Subačius.
Sodo dabartis
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, sodininkų bendrijai priklausanti žemė 1992 metais yra privatizuojama. Sodininkai ją išsiperka iš valstybės.
1993 metais sodininkų bendrijos susirinkimas nusprendžia perkvalifikuoti privatizuotą sodą į gyvenamųjų namų statybos kvartalą, motyvuodami tuo, kad aplinkui jau statomi namai ir sodas atsiduria miesto apsuptyje. Be to, užaugo sodo narių vaikai ir pradėjo trūkti gyvenamojo ploto. Vilniaus rajono valdyba sutiko perkvalifikuoti sodo paskirtį, jei bus praplatinti kvartaliniai keliai iki 12 m. pločio, numatytos zonos šaligatviams ir inžineriniams tinklams. Tokios galimybės sodininkų bendrijos nariai neturėjo.
1995 metais sodininkų bendrijos teritorija priskiriama Vilniaus miestui, nors bendrijos nariai tokiam sprendimui nepritarė.
Gyvenimas nestovi vietoje ir netrukus yra leidžiama kolektyvinių sodų teritorijose statyti gyvenamuosius namus. Ši tendencija neaplenkė ir „Avietyno“. 2000 metais pradedami statyti gyvenamieji namai ir sodo paskirtis bei jo veidas pamažu pradeda keistis: platinamos gatvės, tiesiami inžineriniai tinklai, mažėja sodininkystės plotai. Šiuo metu daugumoje sklypų jau pastatyti gyvenamieji namai, dalyje – sodininkaujama, kiti neprižiūrimi, keliantys problemų savo kaimynams.
Bendrijos valdyba kviečia visus vadovautis solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo, tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Tuomet visiems mums bus gera, patogu ir smagu darbuotis ir gyventi.
